Aprašymas: : Dramaturgas Joëlis Pommerat kritikų dažnai įvardinamas menininku, radusiu originalią teatrinę kalbą, pavadinamas teatro alchemiku, priverčiančiu tekstą, sceninę erdvę, siužetą ir vaizdą sąveikauti naujai. 2013 metais parašyta pjesė „Dviejų Korėjų susijungimas“ yra sukonstruota iš dvidešimties scenų, dvidešimties atskirų dramų (spektaklyje jų 15), kuriose dramaturgas išskleidžia romantiškų santykių panoramą. Pasak paties J. Pommerat: „Meilės santykiai dėl savo intensyvumo priveda prie aklumo“. Iš esmės pjesė yra net ne apie pačią meilę, o apie meilės neįmanomybę.
Pjesė subtiliai verčia užduoti sau gana banalius, bet tikrai ne retorinius klausimus: kas yra meilė, iš ko ji, kaip ją suprasti, užčiuopti? Fragmentuotos, itin skirtingos ir tarpusavyje nesusijusios situacijos – tai bandymas spręsti rebusą, atskleisti ilgai paslaptyje laikyto recepto paslaptį, surasti viską paaiškinantį atsakymą ir kone vienu žodžiu apibrėžti meilės sąvoką. Tai misija neįmanoma – kiekvienas ją suprantame, jaučiame ir išgyvename skirtingai.
Spektaklyje – 15 skirtingų variacijų apie tai, kas galėtų būti meilė, bet nėra vieno (ne)teisingo atsakymo. Tai tarsi laboratorija, kurioje iš arti gali stebėti, kiek gali būti skirtingų meilės apraiškų; suprasti, kad tarp meilės ir nemeilės – vos viena milisekundė, ir pro mikroskopo akutę pažvelgti į žmonių santykių darinius kaip į plika akimi nematomus, erdvėje judančius atomus. Ir bent akimirkai suprasti, kodėl ir kaip jie juda.
„Man ši pjesė pirmiausia apie žmonių santykius, apie praktiškai neįmanomą misiją (kaip Šiaurės ir Pietų Korėjų susijungimas) suprasti vienas kitą iš esmės, žvilgsnis į meilės veikimo mechanizmą, ją sudarančių dalelių judėjimą. Skaitydama pagalvojau, kad meilė – tai ne tik būti kartu, bet ir nebūti. Kad tai nėra tik tai, kas mus jungia, bet tikriausiai ir tai, kas skiria, vieną nuo kito atitolina. Kalbama ir apie ryšį, kurį kuriame, kuris nuolat trūkinėja, kurį lengva sugriauti, nutraukti, o atkurti ne taip paprasta, apie amžino kaip pasaulis jausmo – meilės – daugialypiškumą, daugiaprasmiškumą ir neapibrėžtumą. Nes jei galėtume apibrėžti – tikriausiai šiai temai neskirtume tiek daug laiko ir jėgų.“ (režisierė Monika Klimaitė)
Atėjus į spektaklį reikėtų nusiteikti tam tikrai situacijų ir jausmų karuselei, ,,because THIS night belongs to lovers, because THIS night belongs to us“. Tai spektaklis, kuriuo norėtųsi mums visiems priminti, kad kartais meilė tiesiog ,,(...) is in the air, everywhere you look around“ ir nereikia jos niekur toli ieškoti.
Spektaklyje skamba: Patti Smith. ,,Because the Night“; Queen. ,,I Want to Break Free“; The Mamas & the Papas. ,,Dedicated to the One I Love“; Nazareth. ,,Love Hurts“; John Paul Young. ,,Love Is in the Air“; Radiohead. ,,Creep“; The Cure. ,,Friday I’m in Love“; The Darkness. ,,I Believe in a Thing Called Love“; Jack White. ,,Love Is Blindness“; Joy Division. ,,Love Will Tear Us Apart“.
Spektaklis rodomas rusų kalba su lietuviškais titrais
Kūrybinė grupė:
Režisierė – Monika Klimaitė
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Inga Jurkevičiūtė
Garso režisierius – Vitalij Leonov
Scenos apšvietimas – Veniamin Dmitroškin
Režisierės padėjėja – Gelena Ivaškevič
Pjesę iš prancūzų k. į rusų vertė – Natalia Sannikova
Pjesę iš prancūzų į lietuvių k. titrams vertė – Akvilė Melkūnaitė
Spektaklyje vaidina:
Jelena Juščenko
Nikolaj Antonov
Jevgenija Karpikova
Telman Ragimov
