Informacija
Apie
„Requiem“ yra apie keistą, žiaurų, kartais nepažinų ir priešišką mus supantį pasaulį.
Requiem kam?
Vaikams.
Negimusiems ir gimusiems, patekusiems į jo nesvetingą glėbį.
Keletas vizijų, labai skirtingų savo siužetais ir veikėjais, bet išlaikančių viduje vieną nuolat besitęsiančią dramatinę tonaciją – h-moll.
Dmitry Krymov
___
„Šis spektaklis, žengdamas už tradicinių teatro ribų, ne tik pademonstravo drąsią kūrybinę viziją, bet ir atskleidė naujas teatrinės kalbos galimybes. Dažnai teatras, turintis savo nusistovėjusius naratyvus ir formos standartus, remiasi visuotinai pripažintomis vertybėmis ir technikomis, tačiau „Requiem“ įrodo, jog net ir įprasti motyvai bei klišės gali atgimti naujai ir tapti šviežios kūrybinės išraiškos šaltiniu. Vienas iš ryškiausių režisūros sprendimų – scenų perėjimai ir scenografijos pakeitimai be tradicinių uždangų nuleidimo, leidžiant veiksmui persikelti ir į užkulisius. Tai suteikia spektakliui papildomą matmenį ir simboliškai ištrina ketvirtąją sieną tarp aktorių ir žiūrovų. Toks požiūris į scenos ir žiūrovų sąveiką leidžia dramai atsiskleisti visaverte, nevaržoma forma, kurioje kiekvienas naratyvo šuolis ar emocijų protrūkis yra patiriamas tiesiogiai. Spektaklyje matome, kaip režisierius sugeba išplėsti teatro kalbos ribas, panaudodamas elementus, kurie tradiciškai nebūtų laikomi teatrine medžiaga. Tai, kas paprastai teatre nustumta į antrą planą, čia tampa naratyvo ašimi ir įrodo, kad teatrinė kalba vis dar turi daug neištirtų erdvių ir potencialo net iš savo pačios tradicijų ir įsisenėjusių stereotipų.”
Rosana Lukauskaitė „Teatre gavau į galvą (ir tai buvo geriausia, kas man galėjo nutikti)“ (2024 06 07 „Šiaurės Atėnai“).