Jurgitos Erminaitės-Šimkuvienės paroda „nelaukiamas laukimas“

Lapkričio 14d., 18val. Baltijos gintaro meno centre ( Šv. Mykolo g. 12) atidaroma Jurgitos Erminaitės-Šimkuvienės paroda „nelaukiamas laukimas“.

Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė - juvelyrė, metalo meno kūrėja. Viduriniosios, jau Lietuvoje studijavusios, šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje įsiliejusios į meninį gyvenimą ir ligi šiol jame vyraujančios kartos menininkės kūryba pasižymi nevienareikšmėmis įžvalgomis ir kultūrinėmis reminiscencijomis. Autorė viena konceptualiausių Lietuvos juvelyrikos kūrėjų. Ji savo darbuose dažnai naudoja sakralinės tematikos įvaizdžius, o kūrinio forma ir estetika tampa šalutiniu bruožu, pabrėžiančiu idėją. Jurgitos Erminaitės-Šimkuvienės kūriniai pasižymi netikėtų medžiagų naudojimu bei žodžių žaismu, atveriančiu naujas prasmes suvokimui.

„Mano kūrybos ištakos – kasdienybė. Semiuosi iš gamtos, pačių banaliausių kasdienybės aktualijų ar religijos – ne vieno kūrinio idėja atplaukė Šventų Mišių metu. Tokiu būdu atsigrežiu į šiltą žmonių bendravimą. Kurdama juvelyriką dažnai atsiriboju nuo kūrniškumo ir susitelkiu ties dvasinėmis vertybėmis.
Beveik metus vienoje Vilniaus bažnyčių rinkau žmonių uždegtų žvakių likučius, kurie dažniausiai yra išmetami. Sukaupiau kone 700 litrų žvakių ir jomis užverčiau nedidelę savo dirbtuvę ir truputį namus... Tada reikėjo likusį, neišdegusį vašką atskirti nuo aliuminių indelių. Šio darbo ėmėsi kantrioji mano mama. Taip iš buvusių žvakučių atsirado apie 200 litrų parafino ir kalnas aliuminio indelių. Kitas veiksmas sulyginti indelius. Teko ir valcuoti, ir kalti, ir spausti. Prie šio darbo prisidėjo mano ir kaimynų vaikai, vyras, aš bei mano mama. Pagaliau turėjau tvarią medžiagą ir galėjau imtis kūrybos. Paradoksalu, nes likęs žvakių vaškas – tarsi iki galo neišgyventi kasdieniai džiaugsmai, o jų indeliai, paliesti artimųjų, gali atgimti naujam gyvenimui.
O ir laikas pasirodė įdomus. Tarp Vėlinių ir advento. Kalnas žvakučių ir beprasidedantis laukimo laikas. Juk advento esmė – laukimas, o jo tikslas – pasiruošti Kristaus gimimui. Į šį laiką pažvelgiau asmeniškai. Man pačiai laukti pasidarė sunku. Tačiau, net ir nelaukiant, laikas praeina greitai, laukti nebereikia, viskas pralekia šuoliais. Juk bet kokį laukimą galiu išnaudoti „prasmingesne“ veikla, svarbu rasti, kuo tą laiką „užkišti“. Sutankėjusiame laike atsirado įgūdis užpildyti kiekvieną minutę, ir nesvarbu kuo.
Vaikystėje tikrai laukdavau ir laukimas užsitęsdavo. Šv. Kalėdų laukdavau dėl dovanų, šventiškesnio maisto, per adventą sutaupytų saldainių, laukdavau tos paslaptingos nakties, kada prabyla gyvuliai arba nutinka paslaptingi dalykai: burtai, spėjantys ateitį, gyvenimo trukmę prognozuojantys iš po staltiesės traukiami šiaudai... Dabar visai nelaukiu. Nes (greičiausiai) šį laiką užgoš šventinis maratonas, įvairiausi rūpesčiai, skuba, darbai, o tikrasis advento laukimas greičiausiai ir vėl pasiklys prieššventiniame šurmulyje.
Man ši paroda – galimybė apmąstyti, kas yra laukimas, kas – Advento laukimas, galvojant apie auką, pradedant maža žvakute, uždegta bažnyčioje, ir pasiaukojimą už visą žmoniją, apie tradicijas, formą ir turinį, pilnatvę ir tuštumą, vertę ir vertingumą, ėdžias, paskutinę vakarienę, kapą, pradžią ir pabaigą, apie laikinumą ir amžinybę, apie viltį.“

Paroda veiks iki 2023 m. gruodžio 15 d.
Parodos kuravimą remia Vilniaus miesto savivaldybė.

Baltijos gintaro meno centras
Šv. Mykolo g. 12, Vilnius
+37060789131
www.ambergallery.lt
fb.com/BaltijosGintaroMenoCentras