Hey, vilniečiai ir ne tik! Jei nuolat galvoje kirba klausimai „Kas vyksta Vilniuje?“ ar „Kokie Renginiai Vilniuje šiandiena, o gal rytoj?“, tuomet esate būtent ten, kur reikia – šioje svetainėje rasite išsamią informaciją apie Vilniuje ir Vilniaus rajone artimiausiu metu įvyksiančius renginius.   



Aušros Kleizaitės paroda „Žirnis the Pea & his own Kingdom"

Apie

Renginys įvykęs

Kas turėjo nors vieną šunį gyvenime – supras

Kieno nosis gražiausia pasaulyje? – Žirnio
Kieno marmūzė mylimiausia pasaulyje? – Žirnio
Kas moka geriausiai prajuokinti? – Žirnis
Kas labiausiai pasaulyje mėgsta petražoles? – Žirnis
Kas gali išgelbėti žmones nuo širšių? - Žirnis

Ši paroda – tai vizualus pasakojimas apie šuniuką Žirnį ir jo gyvenimą su keisčiausiais nutikimais. Apie taikų buvimą kartu su kita rūšimi. Apie santarvę, ramybę, džiaugsmą, kurį jaučiame. Jį mums dovanoja bendravimas su gyvūnais.
Kodėl apie Žirnį?
Todėl, kad :
Taip smagu matyti jį laimingai išsitėškusį ant nugaros lovos vidury, kai sapnuodamas drebina kojytes ir šypsosi savo amerikoniškais dantimis.
Jis labai gerai išmano tekstilę, visada pasivagia aukščiausios kokybės vilnones ir pačias minkščiausias skaras. Jeigu ant grindų ar lovos palieku rūbus, ar, būna, patiesiu kokį naują audinį – Žirnis jau voliojasi ant jo tikrindamas kokybę.
Jis gali su svarmenimis dantyse įšokti į lovą, o ten, matyt, yra slapta jo treniruočių vieta. Po lova – yra Žirnio alternatyvus pasaulis su įvairių vilnonių audinių kolekcija. Ten kartais bausmę kuris nors iš Žirnio draugų, kurių yra keletas: Karvė, Asilas, Haskis, Varlė ir Pirštinė.
O dar tie rytiniai žaidimai lovoje – ‚tunelis‘ ir ‚šalikas‘. Arba šunų liaudies žaidimas ‚rankovė, rankovė‘.
Be to, jis labai geras mokytojas – kaip apsibrėžti savo teritoriją, kaip būti ištikimu savo pasirinkimuose, kaip siekti savo tikslo. O kur dar nepakeičiama kompanija.
Pradėjau piešti Žirnį, kai pandemijos metu man pasiūlė sudalyvauti parodose Prancūzijoje. Su kolegomis iš grupės Drawing Box sutarėme, kad formate A5 fiksuojame tą patį objektą 30 dienų, tada atrenkame šešis darbus ir eksponuojame parodose. Man net nekilo abejonių ką piešti.
Patys geriausi dalykai visada yra šalia.
Dažniausiai piešiu Žirnį rytais, prie kavos. Neapsimetinėjant, tie rytiniai prasipaišymai teikia tiek daug smagumo ir malonumo, dovanoja pabuvimą tiesiog čia ir dabar, paprastai, be pozų ir fanaberijų ir nesistengiant braidyti po ‚labai gilias upes‘. Bet jei kam nors atrodo, kad tai per daug paprasta – galiu pasakyt, kad tai yra ir labai sudėtinga. Tai Dievo kūrybos, gyvenimo ir gyvybės linijų grožis. Ir tos linijos vyniojasi lengvai ir nesinori jų apdėlioti žodžiais.
Tiesiog iš meilės ir visos širdies. Žirniui!